Įspūdžiai iš IARC

Šiemet rugsėjo 12-14 dienomis Liuksemburge, Esch mieste, vyko Tarptautinė gyvūnų teisių konferencija (IARC 2014), kurioje lankėsi ir dvi asociacijos „Už gyvūnų teises“ atstovės Rasa ir Kristina.

Konferencijos metu vyko paskaitos ir dirbtuvės įvairiomis gyvūnų teisių temomis, nuo pačių bendriausių, tokių, kaip argumentai už veganizmą ir gyvūnų teises ar kaip sėkmingai dalyvauti gyvūnų teisių organizacijos veikloje, organizuoti kampanijas, iki gan siaurų ir praktinių, tokių kaip aktyvistų teisės įvairiose situacijose ar pilnavertė veganiška mityba.
Rytinėse sesijose buvo dalinamasi savo šalių gyvūnų teisių situacija ir organizacijų patirtimi, o vėliau dar vykdavo ir diskusijos įvairiomis konferencijos metu iškilusiomis temomis.
Kadangi mūsų asociacija taip pat yra ir Rytų Europos gyvūnų teisių aktyvistų tinklo dalis, turėjome ir užsiėmimų, skirtų būtent Rytų Europos situacijai aptarti ir pagerinti, pavyzdžiui, fundraising’o ir kampanijų strategijų mokymus. Organizacijų Animalia (Danija) ir Animal Equality (tarptautinė organizacija) atstovai pasidalino su mumis savo organizacijų patirtimi šiais klausimais.
Tokios konferencijos suteikia galimybę iš arčiau susipažinti su gyvūnų teisių organizacijų iš viso pasaulio veikla bei užmegzti ryšius, kurie gali išsivystyti net iki tarptautinių gyvūnų teisių projektų.

Rasa ir Kristina dalinasi savo įspūdžiais:

Rasa: Man ši konferencija buvo pirmoji tad buvo ir daug lūkesčių, ir daug įspūdžių. Aktyviai gyvūnų teisių srityje esu mažiau nei metus, todėl tikėjausi pasisemti daug žinių, idėjų, paūgėti kaip aktyvistė.
Pirmose paskaitose viskas pasirodė aišku ir pažįstama, bet dalis užsiėmimų privertė susimąstyti apie tai, kodėl esu aktyvistė, ko noriu pasiekti organizacijos veikloje.
Iš paskaitų labiausiai patiko Daniel Kirjner Masculinity and Violence: a culture of predation – apie vyriškumą ir plėšrūnų kultūrą, nes privertė susimąstyti, kad pasaulis vis dar yra po vyrų kojomis, o jame tiek moterys, tiek gyvūnai atlieka seksualizuotos mėsos vaidmenį ir kad padėtį kažkaip reikia keisti.
Pati konferencijos atmosfera buvo labai draugiška. Dalyviai nuolat vieni kitiems padėjo: einantys kartoti pusryčių visada eilėje praleisdavo tuos, kurie dar nepusryčiavo, o padiskutuoti su viena arba kita tema, pasidalinti patirtimis buvo nesunku net su visiškai nepažįstamais žmonėmis.

Kristina: Ši tarptautinė gyvūnų teisių konferencija man nebuvo pirmoji – tačiau būtent ši nustebino dalyvaujančių aktyvistų bei reprezentuojamų šalių gausa (nuo Brazilijos iki Izraelio). Tai leidžia suvokti patirčių skirtumus, priklausančius nuo skirtingų vietinių kontekstų, tačiau ir pajusti, kad visi kovojame vieną kovą.
Užsiėmimai buvo įvarūs ir leido pažvelgti į įvairius aktyvizmo lygmenius: aš, kaip aktyvistė/-as – organizacija – bendruomenė – visuomenė, visi šiti dėmenys yra svarbūs kovoje už gyvūnus. Viskas yra svarbu. Taip pat svarbus buvo ir laikas tarp bei po užsiėmimų, užmezgant ryšius su viso pasaulio aktyvistais. Šeštadienio vakarą mūsų laukė net ir koncertas su gyva muzika, kurią atliko visokio plauko veganai.
Man, kaip ir Rasai, labiausiai patiko Daniel paskaita, nes seniai matau sąsajas tarp feminizmo bei gyvūnų teisių kovos, o taip pat patiko estės Kristinos Mering pristatytas sociologinis tyrimas „Skerdyklų darbuotojų požiūris į gyvūnus“, kuriame išaiškėjo subtilūs skerdyklos darbuotojų būdai, kaip tvarkytis su šia neigiama patirtimi. Įdomiausia, kad skerdykloje, kurioje Kristina darė tyrimą, nė vienas iš darbuotojų negalėdavęs paskersti teliuko. Būtent teliuko akys virto keista jautrumo metafora, kurios negali įveikti net skerdyklos darbuotojai. „Jis juk verkia“ – teigia informantas iš Kristinos Mering tyrimo.

Video įrašus iš konferencijos galite rasti nuėję į šią youtube nuorodą.

NEAR

DSC_0212

DSC_0215

DSC_0196

DSC_0194

DSC_0192

DSC_0148

DSC_0141

DSC_0133

DSC_0139

DSC_0140

Creative Commons License
This work by admin is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *