Etika

Kasmet visame pasaulyje vien dėl žmonių noro valgyti mėsą, pieną ar kiaušinius nužudoma virš 58 milijardų sausumos gyvūnų. Tai 159 milijonai gyvūnų per dieną, 6,6 milijono per valandą, 110 000 per minutę arba 1840 kiekvieną sekundę. Labai dažnai pamirštama, jog kiekvienas iš šių milijardų žmonių reikmėms naudojamų gyvūnų yra individualus, jaučiantis skausmą, malonumą, turintis savus poreikius ir norintis gyventi. Nepaisant to, jie paverčiami į maisto gaminimo „mašinas“, dauguma užauginami intensyviu būdu didelėse fermose, iki skerdyklų transportuojami ilgus atstumus ir galiausiai nužudomi. Kadangi gyvūnai auginami siekiant gauti kuo didesnį pelną ir tėra tik ekonominiai vienetai, jų gyvenimo sąlygos – apgailėtinos. Labai dažnai maistui auginami gyvūnai negali patenkinti daugumos savo poreikių ir kenčia skausmą.

Nors pieno ir kiaušinių gavimas pats savaime nereikalauja žudyti gyvūnų, tačiau to nėra išvengiama. Tiek pieną duodančios karvės, tiek ir vištos dedeklės kenčia ne mažiau nei mėsai auginami gyvūnai, o tapusios nepelningomis išvežamos į skerdyklas. Tokiu būdu pieno ir kiaušinių gamyba yra glaudžiai susijusi su mėsos pramone. Be to, nereikia pamiršti, kad veršiukai dažniausiai auginami mėsai arba nužudomi vos gimę, o kiaušinių pramonei nenaudingi viščiukai (vyriškos lyties jaunikliai) tegyvena kelias valandas.

Karvės: natūraliai gyventų iki 25 metų, nužudomos sulaukusios 5-6 metų
Karvių veršiukai: natūraliai gyventų iki 25 metų, neretai nužudomi vos gimę arba sulaukę pusės metų
Mėsiniai galvijai: natūraliai gyventų iki 25 metų, nužudomi sulaukę 2 metų
Kiaulės: natūraliai gyventų iki 12 metų, nužudomos sulaukusios 9-12 mėnesių
Vištos dedeklės: natūraliai gyventų iki 10 metų, nužudomos sulaukusios 2 metų
Mėsinės vištos: natūraliai gyventų iki 10 metų, nužudomos sulaukusios pusantro mėnesio

Gyvūnų auginimas dėl mėsos, pieno ar kiaušinių visuomet susijęs su jų įkalinimu, manipuliavimu, išnaudojimu, skausmo sukėlimu ir nužudymu. To neišsprendžia ir ekologinis ar neintensyvus ūkininkavimas, kuomet gyvūnams stengiamasi užtikrinti geresnes sąlygas nei pramoninėse fermose. Kad ir kokie dideli bebūtų gyvūnų gardai, tai nepateisins jų uždarymo, o švelnus paglostymas prieš skerdimą nepateisins gyvybės atėmimo.

Tikriausiai nerastume prieštaraujančių, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės – jie turi savus poreikius, jausmus, vengia skausmo, siekia išlikti gyvi. Daugelio valstybių įstatymuose yra oficialiai pripažinta, kad gyvūnams neturi būti sukeliamas bereikalingas skausmas, o didžioji dalis žmonių sutinka, kad negalima pateisinti gyvūno išnaudojimo dėl malonumų, pramogų ar kitais atvejais, kai to galima išvengti.

Įdėmiau panagrinėję, ar tikrai tam tikrais gyvūno naudojimo atvejais nėra jokio kito kelio, kaip tik sukelti jam kančią, pamatytume, jog 99 proc. atvejų tas kelias yra. Pavyzdžiui, mes galime nesunkiai išsiversti be gyvūnų išnaudojimo pramogoms ar malonumams (cirkų, medžioklės, zoologijos sodų, žvejybos ar kitų) ir linksmintis nesukeliant kančių gyvūnams. Mums nebūtina vilkėti kailio, odos, vilnos ar šilko ir galime rinktis iš daugybės augalinių medžiagų, kurios puikiai apsaugo nuo šalčio. Mums taip pat nebūtina kasmet išnaudoti ir nužudyti milijardus gyvūnų vien dėl žmonių noro valgyti mėsa, pieną ir kiaušinius. Medikai sutinka, kad subalansuota augalinė mityba yra sveika ir gali patenkinti visus žmogaus poreikius visose gyvenimo etapuose. Vienintelis argumentas, kuriuo žmonės gali pateisinti mėsos, kiaušinių ir pieno vartojimą, yra tai, kad šie produktai jiems atrodo skanūs ir juos valgant jaučiamas malonumas. Bet, kaip anksčiau minėta, kankinti ir nužudyti gyvūnus dėl malonumo yra amoralu ir negali būti pateisinama.

Visa tai veda prie išvados, kad žmonija būdama moraliai atsakinga, turėtų nustoti vertinus gyvūnus kaip priemonę savo tikslams pasiekti ir galiausiai liautis juos išnaudojus. Pirmas žingsnis, kurį turėtų žengti visi norintys siekti šio tikslo yra labai paprastas – gyvūninių produktų atsisakymas, tapimas veganu.

***

Daugiau info: žr. kategoriją „Gyvūnų teisės“