Sveikata

Yra nemažai įrodymų, kad gyvūninių produktų vartojimas neprisideda prie geresnės žmonių sveikatos. Mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodo, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis)[1].

Nors manoma, kad neigiamą įtaką sveikatai turi ne pats gyvūninių produktų vartojimas, o per didelis jų kiekis, tačiau 2003 metais Graikijoje atliktas išsamus tyrimas[2] parodė, kad net ir maži tokio maisto kiekiai padidina ligų riziką, o vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, grūdai ir alyvuogių aliejus buvo susieti su mažesniu sergamumu. Svarūs įrodymai, kad egzistuoja sąsaja tarp gyvūninių produktų ir rizikos susirgti vėžiu buvo pateikti ir 2007 metų Pasaulinės Vėžio Tyrimų organizacijos ataskaitoje[3].

Gyvūniniai produktai pasižymi ir tuo, kad juose sukaupiami žymiai didesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų. Gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose[4, 5]. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų[6, 7]. Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų, kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų[8].

Išnašos:
[1] Physicians Committee for Responsible Medicine. Vegetarian Foods: Powerful for Health.
[2] Trichopoulou A, Costacou T, Bamia C, Trichopoulos D. Adherence to a Mediterranean Diet and Survival in a Greek Population. N Engl J Med 2003; 348: 2599–2608.
[3] World Cancer Research Fund. Food, Nutrition, Physical Activity and the Prevention of Cancer: a Global Perspective.
[4] Schecter, A., et al. Congener-specific Levels of Dioxins and Dibenzofurans in U.S. Food and Estimated Daily ToxicEequivalent Intake, Environmental Health Perspectives Journal 1994; 102(11): p. 962-966.
[5] Natural Resources Defense Council. „Chemicals: Dioxins and Furans“.
[6] Beck, H., A. Dross, and W. Mathar. Dependence of PCDD and PCDF Levels in Human Milk on Various Parameters in Germany. II. Chemosphere 1992; 25: p. 1015-20.
[7] Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. Pollutants in breast milk of vegetarians. N Engl J Med 1981;304:792.
[8] Physicians Committee for Responsible Medicine. „Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans“.

***

Daugiau info: žr. kategoriją „Sveikata“