Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #5

Prieš keletą dienų gatve.delfi.lt portale pasirodė Luko Simono Zadaracko straipsnis „Vegetarizmas: mada ar mitybos sutrikimų ženklas?“, atakuojantis vegetarišką mitybą neva dėl jos ryšio su valgymo sutrikimais. Iš pirmo žvilgsnio, straipsnis atrodo solidus, nes jo pagindas – neseniai aprašytas „Amerikos dietologų asociacijos žurnale“ 2500 mergaičių ir moterų (nuo 15 iki 23 metų amžiaus) tyrimas, kuris nustatė, kad vegetariškai besimaitinančios mergaitės ir moterys, nors ir labiau linkusios būti sveiko svorio ir turėti geresnius mitybinius įpročius nei tos, kurios valgo mėsą, turi didesnę riziką susirgti įvairiais valgymo sutrikimais.

Šis naujas mitybos įpročių tyrimas iškėlė keletą visiškai nereikalingų abejonių dėl vegetariškos dietos. Kaip pareiškė dietologė Virginia Messina, išanalizavusi tyrimo rezultatus, vegetarams šis tyrimas neturėtų kelti susirūpinimą. Kodėl? Keletas ankstesnių tyrimų parodė ne tik panašius rezultatus, bet ir tai, kad didžioji dauguma šių paauglių, tapusių „vegetarais“, jau prieš tai turėjo valgymo sutrikimų. Ekspertai nustatė, kad merginos, norėdamos sulieknėti ir pateisinti kitiems savo mažesnį svorį bei nevalgymą, naudoja „vegetarizmą“ kaip priedangą. Kitaip tariant, tai yra paprasčiausiai viena iš taktikų, už kurių griebiasi mitybos problemų turintys paaugliai.

Be to, šiame tyrime patys respondentai, o ne egzaminuotojai, apibrėžė savo mitybinius įpročius. Pasirodė, kad daug merginų, teigusių, kad valgo vegetariškai, iš tikro vartojo vištieną ir/arba žuvį. Tad, galiausiai, teisingai surinkus visus duomenis ir į faktus pažvelgus kiek atidžiau, nesimato jokių požymių, kad vegetariškai besimaitinantys paaugliai yra linkę dažniau turėti valgymo sutrikimų, nei jų visavalgiai bendraamžiai.

L. S. Zadaracko straipsnyje duodama suprasti, kad vegetarais didžiąja dalimi tampama dėl mados arba dėl bandymo numesti svorį, tačiau pamirštama, kad tarp žymiai dažniau minimų priežasčių yra moraliniai įsitikinimai (gyvūnų teisės), eko-draugiškesnis gyvenimo būdas (jau egzistuoja net sąvoka – aplinkosauginis vegetarizmas), religija, kultūriniai ypatumai, estetika, ekonomika, skonis arba, pagaliau, sveikata. Jau surinkta nemažai informacijos apie tai, kad subalansuota vegetariška dieta yra naudinga žmonių sveikatai: gydant kai kurias ligas, ji dažnai yra rekomenduojama tiek paaugliams, tiek kitokio amžiaus žmonėms – pvz., paauglės, vengiančios mėsos bei vartojančios sojų pieną vietoj karvės pieno, gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu.

Tėvai TURĖTŲ atkreipti dėmesį į savo vaikų mitybos pokyčius ir susirūpinti pastebėję pernelyg didelį svorio netekimą, dažnas bado dietas, pernelyg mažą racioną ir pan. Būtent šie dalykai – o ne vegetariška mityba – ir yra valgymo sutrikimų požymiai.

***

Apie tai, kur ir kokius maistinius elementus galima rasti maitinantis vegetariškai, labai tiksliai pasakoja štai šis L.Didvalio paruoštas dokumentas.

Creative Commons License
This work by Linas is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *