Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes.

„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys „atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos.

„Ir kas paneigtų, kad žmogui tai ne į naudą? Jaučiamės mažiau apsunkę, lieknesni, energingesni, galintys kalnus nuversti. Tačiau esti ir kita medalio pusė. Taip maitinantis organizmui pradeda trūkti vitaminų, nusilpstame, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai.“

Prie tokių pasekmių gali privesti tik itin prasta vegetarinė mityba, kuomet žmogus valgo arba per mažai, arba vienodą nepilnavertį maistą. Kalbant apie pilnavertė mitybą, didžiausia pasaulyje dietologų organizacija „American Dietetic Association“, kartu su Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ bei Didžiosios Britanijos asociacija „The British Dietetic Association“ patvirtina, kad subalansuota veganiška mityba yra sveikesnė nei tipiška visavalgiška, turi daug sveikatai naudingų savybių ir yra tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.[1]

„Žmogaus pasirinkimą atsisakyti gyvūninės kilmės maisto lemia įvairios priežastys: ekonominės, sveikatos, religinės ar mada, kas ypač populiaru tarp jaunų merginų.“

Pamirštama, jog viena iš dažniausių priežasčių yra etinė – siekis jaučiančioms būtybėms sukelti kiek įmanoma mažiau skausmo.

„Nėra gerai, jeigu žmogus yra griežtas vegetaras, nevalgo mėsos, gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuose daug organizmui reikalingų maisto medžiagų (aminorūgščių). Augalinis maistas yra netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.“

Augalinių baltymų klausimas buvo išspręstas vegetarų naudai jau daugiau nei prieš 20 metų ir šiuo metu visos didžiausios mitybos specialistų organizacijos sutinka, jog augalinis maistas gali užtikrinti visus žmogaus baltymų poreikius. Tam yra trys pagrindinės priežastys: 1) nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose; 2) kai kurie augaliniai baltymai (sojų, grikių, moliūgų, kanapių sėklų, aguonų ir kt.) yra visiškai pilnaverčiai (vien jų pakanka pilnai užtikrinti organizmo poreikius); 3) aminorūgštys kurį laiką kaupiamos organizme, todėl baltymų įvairovė suvalgyta per visą dieną kompensuoja tam tikrų aminorūgščių trūkumus (pavyzdžiui, žirnių arba pupelių baltymuose yra žymiai daugiau lizino nei rugiuose).[2]

„Be to, iš augalinio maisto pasisavinama tik 10 proc., o iš gyvulinio net 30 proc. esančio geležies kiekio.“

Geležies įsisavinimui didelę teigiamą įtaką daro vitaminas C, kuris randamas praktiškai tik augaluose ir kurio netrūksta veganiškame maiste. Jis geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų, taip padarydamas šį mineralą labiau prieinamą nei iš gyvūninių produktų.[3]

„Žmonėms, nevalgantiems mėsos, gali trūkti vitamino B12, geležies, cinko, vario, varginti silpnumas, slinkti plaukai, lūžinėti nagai.“

Į vitaminą B12 veganiškoje mityboje kreipiamas nemažas dėmesys ir sutinkama, jog kiekvienas valgantis vien tik augalinį maistą turi pasirūpinti patikimu šio vitamino šaltiniu – vartoti praturtintus produktus arba papildus. Apie vitaminą B12 ir geležį plačiau – LMSRA #1.

Cinko yra randama daugelyje augalinių produktų: grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kitose sėklose. Atlikti tyrimai parodė[4], kad pas vegetarus nebuvo rasta jokių mikroelementų, įskaitant ir cinką, trūkumo.

Vario gausu grūduose, ankštiniuose ir sėklose. Pavyzdžiui, visą vario paros normą turi 100g grikių arba pupelių, 80g lęšių, 60g lazdyno riešutų arba 25g sezamo sėklų.

Galiausiai minėti sveikatos sutrikimai gali varginti tuos, kurie, kaip jau minėta, valgo arba per mažai, arba vienodus nepilnaverčius produktus.

„Atsisakius pieno produktų ima trūkti kalcio, tuomet susergama osteoporoze – kaulų retėjimu.“

Pienas nėra vienintelis kalcio šaltinis – šio mineralo aptinkama daugelyje augalinių produktų, ypač grūduose, ankštiniuose, sėklose bei žaliose lapinėse daržovėse. Iš pastarųjų kalcis įsisavinamas iki 3 kartų geriau nei iš pieno[5] ir tai yra ypač geras šio mineralo šaltinis. Todėl pieno produktų nevartojimas nereiškia, jog žmogus susirgs osteoporoze.

„Ilgainiui dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė, trūkstant baltymų pasireiškia edemos, ascitai (skysčių sankaupos pilve), mergaitėms ir moterims gali išnykti menstruacijos, žmogus gali suliesėti iki visiško išsekimo, net gali sutrikti psichika (nežino ką valgyti).“

Pilnavertišku augaliniu maistu besimaitinantiems žmonėms negresia nė viena iš paminėtų ligų. Tai patvirtina tiek moksliniai tyrimai, tiek ir milijonai sveikų veganų ne vieną dešimtmetį nevalgančių jokių gyvūninės kilmės produktų. Tuo tarpu išvardinti sveikatos sutrikimai gali grėsti visiems, kurių mityba yra nepilnavertiška, nepriklausomai nuo to, ar žmogus veganas, ar ne.

„Gerai suplanuota vegetarinė mityba gali organizmą aprūpinti maisto medžiagomis, […]“

Keista, nes prieš kelis sakinius buvo gąsdinama ligomis ir įvairių medžiagų trūkumu.

„[…] tačiau iki šiol neįrodyta, kad ji pranašesnė ir gali lemti gerą sveikatą.“

Yra nemažai tyrimų, kuriais įrodyta, jog mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata ir apsaugo nuo daugelio dažniausiai pasitaikančių ligų.[6] Apie ilgaamžiškumą plačiau – LMSRA #1.

„Papildomai vegetarams reikėtų vartoti geležies (jos deficitas atsiranda apytiksliai po 4 mėnesių, gali padidėti rizika susirgti mažakraujyste), vitaminų B12, C ir vengti alkoholio.“

Galima sutikti dėl vitamino B12, tačiau geležies papildai yra visiškai nereikalingi, jeigu valgomas pilnavertis augalinis maistas. Tuo labiau galima suabejoti vitamino C papildų būtinumu, nes veganiška mitybą pasižymi didesniu vaisių ir daržovių suvartojimu, kuriuose šio vitamino itin gausu.

„Tačiau svarbiausia yra gerai subalansuoti mitybą.“

Tai svarbu, tačiau galioja visiems žmonėms, o ne tik tiems, kurie atisako gyvūninių produktų.

„Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė:

Yra dvejopos priežastys, kodėl žmonės tampa vegetarais: laikomasi tam tikrų etinių įsitikinimų, neleidžiančių skriausti, žudyti gyvūnų, remiamasi Dievo įsakymais, taip pat vegetarizmas gali būti perduodamas iš kartos į kartą.“

Tai toli gražu ne vienintelės priežastys. Kaip minėta anksčiau, nemažai žmonių mėsos, pieno ir kiaušinių atsisako dėl ekologijos arba sveikatos.

„Kadangi mūsų kraštas šaltas, žmonės galvoja, kad valgydami mėsą sušils, ypač žiemos metu.“

Nėra jokių mokslinių įrodymų, jog kūno temperatūros palaikymas priklauso būtent nuo mėsos. Tai labiau susiję su maisto kaloringumu, kuo augaliniai produktai taip pat pasižymi.

„Tokiose šalyse kaip Indija, Azija, Afrika vegetarų dauguma, nes ten gerokai šilčiau negu Europoje.“

Azija ir Afrika nėra šalys ir šiuose žemynuose vegetarų nėra dauguma. Priešingai populiariam įsitikinimui, Indijoje vegetarai taip pat yra mažuma ir sudaro apie 30 proc. visų gyventojų.[7]

„Aš pati esu žuvį valganti vegetarė.“

1847 metais Anglijoje įkurta pirmoji vegetarų sąjunga yra didžia dalimi atsakinga už žodžio „vegetaras“ išpopuliarinimą ir jo reikšmės tikslų apibrėžimą. Ši organizacija lig šiol teigia, jog žuvies valgymas nėra suderinamas su vegetarizmu. Logika paprasta: vegetaras – žmogus nevalgantis gyvūnų; žuvis – šaltakraujis vandens gyvūnas. Todėl keista tokius žodžius girdėti iš Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės.

„Jų [vegetarų] mitybos pagrindas – daržovės, vaisiai, juoda duona arba kruopų košė. Per dieną išeina apie 1 kg maisto. Nėra vietos nei saldainiams, nei šokoladui, nei desertui.“

Saldainiai, šokoladas ar kitokie desertai gali puikiausiai būti suderinami su veganizmu, nes toli gražu ne visuose yra gyvūninės kilmės ingredientų.

* * *

Pabaigoje norisi paprašyti Lietuvos dietologų padėti visiems pradedantiesiems vegetarams ir veganams suprasti pilnavertės augalinės mitybos pagrindus, o ne užsiimti neva gręsiančių ligų gąsdinimu, kuo stipriai dvelkia čia nagrinėjamas straipsnis.

 

Išnašos:

[1] Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, 2003 / The British Dietetic Association.

[2] Young VR, Pellett PL. Plant proteins in relation to human protein and amino acid nutrition. American Journal of Clinical Nutrition, 1994, Vol 59, 1203S-1212S

[3] Lynch SR, Stoltzfus RJ. Iron and ascorbic acid: proposed fortification levels and recommended iron compounds. J Nutr 2003;133:2978S–84S

[4] Gibson RS. Content and bioavailability of trace elements in vegetarian diets. Am J Clin Nutr. 1994 May;59:1223S-1232S.

[5] CM Weaver, KL Plawecki. Dietary calcium: adequacy of a vegetarian diet. Am J Clin Nutr. 1994, Vol 59, 1238S-1241S

[6] Physicians Committee for Responsible Medicine. Vegetarian Foods: Powerful for Health.

[7] http://en.wikipedia.org/wiki/Vegetarianism_in_specific_countries

Pirmąkart publikuota 2009-07-10

One thought on “Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6

  1. Pingback: VEGAN.LT

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *