Stop vivisekcijai: liko 3 savaitės

Pasirašykime po Europos piliečių iniciatyva "Stop vivisekcijai"!

Pasirašykime po Europos piliečių iniciatyva „Stop vivisekcijai“!

Atliekant garso lokalizacijos eksperimentus, mokslininkai iš Viskonsino-Medisono universiteto pasmerkė katę vardu Double Trouble daugkartinėms invazinėms akių, ausų ir smegenų operacijoms. Tyrėjai pragręžė skylę katės galvoje ir įsuko metalinį stulpelį į jos kaukolę. Į jos smegenis implantavo elektrodus, o giliai į ausis – elektrinius prietaisus. Katei nebuvo duodama ėsti siekiant ją priversti paklusti eksperimentų metu. Atviroje žaizdoje atsirado bakterinė infekcija. Tyrėjai nusprendė, kad eksperimentas nepavyko, todėl, siekiant atlikti smegenų skrodimą, katei buvo nupjauta galva. (Šokiruojantis video apie šį eksperimentą yra čia.)

Tyrėjai atliko panašius bandymus su daugybe kitų kačių, nors tuo metu jau kurį laiką egzistavo neinvaziniai ir neskausmingi garso lokalizacijos eksperimentai, kurie galėjo būti vykdomi tiesiogiai su žmonėmis, neįtraukiant į bandymus gyvūnų.

Todėl padarykime vivisekciją istorija! Pasirašykite po Europos piliečių iniciatyva „Stop vivisekcijai“ ir padėkite nutraukti bandymus su gyvūnais – jie gali būti atliekami kitokiais, gyvūnų neįtraukančiais, būdais:

http://ej.uz/StopLT

12 thoughts on “Stop vivisekcijai: liko 3 savaitės

  1. Gintare on

    Nesuprantu tik vieno kaip žmonės gali taip žiauriai elgtis.Butinai uždrausti tokią baisybę.

  2. Jau viršūnė viskam,tokio žiaurumo dar negirdėjau.Jei čia parašė apie,tokį žiaurumą,tai įsivaizduokit kaip žiauriai elgesi su gyvūnais atlikdami eksperimentus.Aš tvirtai prieš gyvūnų žudymą ir kankinimą!!!

  3. Migle on

    Lietuvoje (mano kukliomis žiniomis) dauguma tyrimų atliekami su pelėmis ir triušiais. Ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kodėl? Uždrauskime tyrimus su gyvūnais ir… Pamirškime apie mokslo pažangą, vaistus, ligų tyrimus ir begales kitų, atrodo, savaime suprantamų dalykų. Būtų mano valia, aš daugumą vaistų, kosmetikos, maisto papildų ir t.t. bandyčiau ne ant gyvūnų, o ant žmonių. Jokio gyvūnų kankinimo ir dar žymiai tikslesni rezultatai. Deja, tai nelabai humaniška būtų.

    p.s. pelės laboratorijose auginamos pagal visus reikalavimus, nužudomos neskausmingai ir greitai.
    p.p.s. galvą guldau, kad niekas neuždraus tyrimų su gyvūnais. Na, gaila, kad per tokius sujudimus universitetuose po to nebeleidžia net mokytis iš pavyzdžių.

    • Linas on

      „Maža“ problemėlė – bandymai su gyvūnais negali tiksliai prognozuoti, kaip žmogaus organizmas reaguos į tą patį medikamentą. Todėl turime atvejus, kai sėkmingai su gyvūnais išbandyti vaistai vėliau atšaukiami, nes paaiškėja, kad žmonėms jie netinkami. Iš kitos pusės, daug galimai efektyvių vaistų nėra naudojami, nes neperlipa bandymų su gyvūnais kartelės. Tokia situacija negali tęstis ne tik dėl etinių, bet ir dėl mokslo efektyvumo priežasčių. Būtina ieškoti geresnių būdų ieškoti vaistų.

      Labai rekomenduoju paskirti laiko ir pažiūrėti šią paskaitą – http://vimeo.com/30357037

      • Migle on

        Dėl to ir sakiau, kad būtų džiugu tokius bandymus su žmonėmis atlikinėti. Ir vis dėlto, nedidelė dalis vaistų taip nesėkmingai baigiasi po gyvūnų testo, nes visgi tai beveik paskutinis etapas. Tiesa, daug vaistų iki šio etapo ir neateina.

        Jau geriau tokia maža problemėlė nei visiškai neištirti vaistai rinkoje ar dar blogiau jokių naujų vaistų. Tikrai, jei būtų geresnis būdas nei naudoti gyvūnus, būtų nuostabu. Deja, tokio dar nėra.

        Ir kai geriau pagalvoji, tai kam tie vaistai, jei gyvybė jau tokia neliečiama. Antibiotikai žudo bakterijas, kurios irgi yra gyvybės forma. O jei visgi bakterijas galima žudyti, tai kodėl vyksta skirstymas, ką žudyti, o ko jau negalima? Esu įsitikinusi, kad tik savo rūšies (nes tai net gamtoje yra gana normalu) žudyti neleistina.

        Gal tikrai užtenka tokių lyrinių nukrypimų. Kas dėl paskaitos, ją skaito MD, ne PhD ir tas man jau sukėlė šiek tiek abejonių, kurios vėliau pasitvirtino. Tai, kas kalbama iš esmės nėra melas, bet situacija yra šiek tiek kitokia. Aiškiai nutylima kita pusė (arba ji iškreipiama). Visiškai neatsižvelgiama į tai, kad nėra kitokių alternatyvų. Ir, pavyzdžiui, zebra fish tyrimas dėl alkoholio poveikio mechanizmo yra labai tikslingas siekiant suprasti, kaip reikėtų gydyti alkoholizmą. Suprantu, kad norima pabrėžti tai, kad gyvūnai ir žmonės yra labai skirtingi, bet genetinio kodo sutapimas yra tikrai labai didelis. Paskaitą tik permečiau akimis, bet net ir tai manęs neįtikino.

        Vis dar nesuprantu tokio judėjimo tikslo ir tų mielų nuotraukų, kurios turbūt turėtų sukelti kažkokių emocijų. Suprasiu tik tuomet, kai tokie aktyvistai sukurs alternatyvas lengvai ir pigiai taikomas moksle. Tuomet gal ir pati pasisakyčiau prieš gyvūnų naudojimą.

  4. Linas on

    „Ir vis dėlto, nedidelė dalis vaistų taip nesėkmingai baigiasi po gyvūnų testo, nes visgi tai beveik paskutinis etapas.“ – nežinau kaip kitur, bet teko proga pakalbėti su vienos Japonijos farmacijos kompanijos naujų vaistų kūrimo komandos vadovu, kuris teigė, kad bandymų su gyvūnais nepraeina didelė dalis medikamentų. Paklausus, ar galima garantuoti, kad taip atsisijojo vaistai kenksmingi žmonėms, jis nebuvo tuo užtikrintas. Pagrindinis jo argumentas už bandymus buvo visai ne mokslinis, o labiau etinis – „kaip galima kažką bandyti su žmonėmis, net ir mikro dozėmis, prieš tai neišbandžius su kitokiu gyvūnų.“

    Aha, MD (Doctor of Medicine) tikrai nėra taip rimta, kaip PhD, ypač kai kalbama apie mediciną ir apie žmogų, kuris daręs tyrimus ir viešinęs juos peer-review žurnaluose ;-) Bet čia, aišku, argumentavimas apeliuojant į asmenį, todėl apie tai, ar jo paskaita teisinga, ar ne, nieko nepasako.

    Reaguojant į paskutinę pastraipą, peticija būtent prašo ES mesti didesnės pajėgas į alternatyvių metodų kūrimą.

  5. Migle on

    Na, galiu pasakyt, kad tikrai labai daug vaistų baigiasi laboratorijoje dar net nepasiekę gyvūnų. O dėl japonų ir jų farmacijos – šiek tiek kvaila vertinti žmogų labiau nei kitus gyvūnus. Bet va už žmogžudystę baudžiama, todėl testų su žmonėmis taip pigiai nepadarysi.

    Be MD kritikos buvo ir ne tokių asmeninių argumentų. Tikrai man gaila savo visos valandos gyvenimo visai paskaitai peržiūrėti, bet ir kelios ištraukos parodė, kad apeliuojama į jausmus šiek tiek kitaip pateikiant faktus. Pavyzdžiui „Tiriant peles, kurioms sukeltas vėžys galėtumėme rasti 100 būdų kaip išgydyti peles.“ Tikra tiesa. Ir reikėtų apsidžiaugti, jei bent vienas iš jų tiks ir žmonėms. Bet tikslas yra ne pelių gydymas, o atsižvelgiant į fiziologinius panašumus rasti būdą gydyti žmonėms. „Žmonės net tarpusavy tokie skirtingi“ Taip, kiekvieno genomas yra skirtingas ir baltymai gaminami skirtingi, bet ar lyginant su panašumais tai turi didelę įtaką? Galbūt vaistų taikinys yra turimas ne tik žmonių, bet ir kitų gyvūnų?

    p.s. kodėl gyvūnus žudyti yra neetiška?

    • Linas on

      Jeigu galima, pabandau truputį išgryninti diskusiją :-)

      Pirma, ši peticija neprašo uždrausti tuoj pat bandymus su gyvūnais ir pereiti prie neapdairaus testavimo tiesiai su žmonėmis. Todėl visi pasakymai „sustabdykime mokslo pažangą“, „nehumaniški testai su žmonėmis“ ir pan. yra mano akimis šiaudinės baidyklės, visai nesusiję su peticijos turiniu.

      Antra, galima narplioti Greek paskaitą po siūlelį, bet pati sutikai, kad to visai nenori daryti, gaila laiko ir pan. Tad pažiūrėkime į jos bendrą mintį – bandymai su gyvūnais yra neefektyvus mokslinis metodas, bandant spręsti žmogaus sveikatos problemas. Kirtis čia ant „neefektyvus“, kad reikia ieškoti kažko kito (atlikti bandymus su žmogaus ląstelių kultūromis, dirbtinai išaugintais organais, atlikti skaičiavimus kompiuteriais ar kas kitas tai bebūtų). Peticija ir reikalauja skirti daugiau lėšų efektyvesnių metodų paieškai.

      „p.s. kodėl gyvūnus žudyti yra neetiška?“ – į šį klausimą galima pateikti daug atsakymų, priklausomai nuo kokio pagrindo atsispirsime. Jeigu labai glaustai, aš atsiremiu į vienodo vertinimo principą, pagal kurį vienodi būtybių poreikiai turi būti vertinami vienodai. Kadangi gyvūnų žudymas dažniausiai šį principą pažeidžia, žudymą vertinu kaip neteisingumą, o tuo pačiu ir kaip neetišką elgesį.

  6. Migle on

    Skaičiau šiek tiek apie pačią peticiją plačiau. Niekur neradau apie kažką kitą išskyrus gyvūnų tyrimų uždraudimą. Bet tebūnie. Kas dėl bandymų su žmonėmis, aš būčiau už. Viskas būtų žymiai paprasčiau (iš tikrųjų, turbūt ne), bet rezultatų tikslumas nepalyginamai išaugtų.

    Dėl neefektyvaus metodo… Jis nėra super geras, bet jis veikia geriau nei visa kita. Tai pigus, lengvas ir ~neblogas metodas. Be abejo, ląstelių kultūras ar dirbtinius organus būtų gal ir geriau tirti, bet a) tai yra nesveikai brangu; b) tai nėra taip labai pažengę metodai c) užsiauginti organą užtruktų žymiai ilgiau nei bent kelias kartas pelių. Ar norėtųsi dar bent dešimt kartų pakelti vaistų kainą?

    Kada bus nauji metodai? Kai bus aiškus interesas. Kol kas jo nėra. Seni metodai puikiai tinka, kai atsiras kažkas, kam tai netiks – bus ieškoma naujų metodų. Abejoju, kad peticijos kuo nors šį procesą paskatintų.

    Ir dar vienas dalykas – ne visi tyrimai su gyvūnais yra skirti žmonėms gydyti. Kuo ten blogai yra gyvūnų naudojimas?

    Visad tokiais atvejais paklausiu, ar ta višta, suvalgyta vakarienei pati norėjo mirti, bet galiu bandyti spėti, kad vis dėlto, čia dauguma veganai ar bent jau vegetarai. O kaip vertinate zoologijos sodus? Naminių gyvūnų laikymą? Juk tai irgi iš esmės prieštarauja gyvūnų poreikiams, iš kurių kai kurie sutampa ir su žmonių kasdieniais poreikiais.

    • Linas on

      Sutinku, metodus reikia piginti, tobulinti ir t.t. Visa tai svarūs argumentai, kodėl bandymai su gyvūnais išlikę iki šių dienų.

      „Kada bus nauji metodai? Kai bus aiškus interesas. Kol kas jo nėra. Seni metodai puikiai tinka, kai atsiras kažkas, kam tai netiks – bus ieškoma naujų metodų. Abejoju, kad peticijos kuo nors šį procesą paskatintų.“ – panašu, kad ši peticija surinko pakankamai parašų, kad jos pasiūlymus privalėtų svarstyti Europos Komisija. Priėmus palankesnius įstatymus, alternatyvių metodų paieška paspartėtų.

      „ne visi tyrimai su gyvūnais yra skirti žmonėms gydyti. Kuo ten blogai yra gyvūnų naudojimas?“ – iš mokslinės pusės nieko blogo tame nematau. Iš etinės pusės – argumentų „prieš“ atsirastų.

      Dėl zoologijos sodų ir pan., nemanai, kad bus ganėtinai ne į temą? :-) Gal geriau po kokiu kitu įrašu to pačio paklausk, mielai atsakysiu.

  7. Migle on

    Aš manau, kad žymiai labiau viską paspartintų tiesiog gyvūnų visiškas netinkamumas tyrimams.

    Mokslas retai kada dera su etika. Net jei ir norėtųsi kitaip. Ir iš tikrųjų, gamtamoksliai studentai mokosi skrosti įvairius gyvūnus, kas yra labai gera patirtis ateičiai kad ir kaip neetiška tai būtų. Vėliau lygiai taip pat su tais gyvūnais dirbama, ieškoma naujų metodų ir jei kas nors atrandama, niekas per daug nesigilina, kad va juos išgydė vaistai, dėl kurių ne vienas gyvūnas mirė. Ech, tas žmogaus egoizmas.

    Gal galite paaiškinti, kuo tyrimai su gyvūnais iš etinės pusės iš esmės yra blogai, kai tai net neliečia žmogaus? Man atrodo, mokslininkams etika ir jos normos iš esmės tik trukdo dirbti. Nes kai kurie dalykai daromi tik todėl, jog tai yra labai įdomu.

    • Linas on

      „kuo tyrimai su gyvūnais iš etinės pusės iš esmės yra blogai, kai tai net neliečia žmogaus“ – galioja tas pats anksčiau minėtas vienodo vertinimo principas, kurį bandymai su gyvūnais pažeidžia.

      „mokslininkams etika ir jos normos iš esmės tik trukdo dirbti.“ – priklauso nuo etikos :-) Reikia nepamiršti, kad sąvokos etiška/neetiška yra iš esmės tuščios ir jų turinį užpildo tam tikra etikos teorija (utilitarizmas, deontologija, t.t.) Tarkime, viena utilitarizmo interpretacija leidžia paaukoti dalį individų vardan didesnio gėrio. Tuo vadovaudamasis mokslininkas gali atlikti priverstinius mirtinus bandymus su grupe žmonių, jeigu žino, kad tokie jo veiksmai leis išrasti vaistus nuo ligos, nusinešančios kasmet milijonus gyvybių. Tuo tarpu kitokios etikos teorijos tai pasmerktų ir bandymų neleistų, todėl mokslininkas turėtų būti išradingas ir vaistus sukurti kitokiais metodais. Kuris kelias ilgesniu laikotarpiu nuves prie didesnės mokslo pažangos, sunku pasakyti, todėl etikos normos nebūtinai yra tobulėjimo stabdis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *